Picture
Forma ir sandara: Trigonalinė; Silicio dioksidas [SiO2, silicon dioxide] - makrokristalinio kvarco atmaina, kietumas – 7 (tai sudaro 1/15 deimanto kietumo). Naujausių tyrimų išvadomis violetinę spalvą lemia geležies priemaišos.

Spalva: gali būti mėlynos arba nuo šviesiai iki tamsiai violetinės spalvos, dirbtinėje šviesoje – pilkas. Kaitinamas ametistas praranda savo spalvą ir tampa gelsvu, žalsvu ar net visai bespalviu. Ševrono (angl. Chevron), arba juostuotasis ametistas, yra pasipuošęs pusiau permatomomis arba baltomis juostomis, įdomiais ornamentais, primenančiais akį arba balsvus spindulius, tarsi įrėminančius arba dalijančius akmenį į kelias dalis.

Radimvietės: Urugvajuje, Bolivijoje, Argentinoje, Urale, Šri Lankoje, Šiaurės Amerikoje ir ypač dideli kiekiai – Brazilijoje. Taip pat Indijoje, Meksikoje, JAV, Italijoje, Zambijoje. Švairiose vietos eišgaunamas kiek kitoks ametistas. Bolivijoje randamas ametrinas - ametisto citrinas, turintis geltonos spalvos.

Picture
Ezoterinės savybės: Manoma, kad šis akmuo padeda išlaikyti blaivų protą, saugo nuo neapgalvotų sprendimų, nesusivaldymo, girtuokliavimo, pagundų. Jis išvaduoja iš liūdesio, suteikia ramybę, pusiausvyrą, harmoniją. Skatina koncentraciją, budrumą, bet kartu veikia atpalaiduojančiai. Tinka dirbantiems protinį darbą, ypač ten, kur aplinkoje daug įtampos. 

Ametisto vėrinys nešiojamas prie širdies pirmiausia veikia emocijas – balansuoja, padeda išvengti kraštutinių emocijų: jei aplinkiniai jus nuolat erzina, rekomenduojama nuolat nešioti tokį ametisto vėrinį. Ametisto vėrinys nešiojamas prie pat kaklo, jis suteikia jėgos balsui. Ypač naudinga prie kaklo nešioti ametistą tiems, kurie nedrįsta viešai kalbėti, kalba labai tyliai ar neryžtingai. Ametistas gali sužadinti meilės jausmus išrinktajam, net jei šis kol kas dar myli ir kitą. Ametistas – tai ne meilės akmuo, jis tiesiog dabartinę meilę paverčia abejingumu, taip atverdamas duris naujajai.

Ametistas taip pat padeda spręsti teisines problemas ir gali padėti priimti teisingus sprendimus versle, vedančius į sėkmę. Taip pat ametistas padeda protui kontroliuoti negatyvias mintis, suteikia emocinio tvirtumo ir padeda apsisaugoti nuo bet kokių neigiamų pripratimų.

Gydomasis poveikis: Šis akmuo palaiko organizmo pusiausvyrą, šalina galvos skausmus, nuovargį, stiprina atmintį, gerina žarnyno ir inkstų veiklą. Daro nešiotoją švelniu ir draugišku. Ametistas taip pat įtakoja sapnus, sveikimą, ramybę, meilę, dvasinį pakylėjimą, apsaugą nuo vagių bei laimę. Jei pasirenkate šį akmenį, vadinasi laikas permainoms.

Vienas svarbiausių detoksikuojančių akmenų; padeda išsivaduoti iš priklausomybių, ypač – alkoholizmo. Ametistas tinka kovoti su nemiga, suteikia ramų, gilų miegą. Pakelia kraujo spaudimą. Mažina patinimus (pridėjus prie reikiamos vietos), temperatūrą, ramina kvėpavimo takų, plaučių, odos, nervų ligas. Galima ametisto vėrinį persimesti ant nugaros. Tačiau nerekomenduojama nešioti ilgo ametisto vėrinio žemiau širdies.

Picture
Tai viena iš pačių gražiausių ir vertingiausių kvarco atmainų. Kartais jis melsvai rausvas, kartais – raudonai violetinis. Jau nuo gilios senovės apie ametistus buvo pasakojama daug legendų. Tikėjimas apie šio akmens turimas savybes sukliudyti nuo apsvaigimo bei apsaugoti nuo beprotiškų aistrų keliavo iš tautos į tautą. Per Bibliją ametistai įsitvirtino krikščioniškoje simbolikoje ir tapo vienais iš labiausiai Bažnyčios hierarchų vertinamų brangakmenių. Katalikiškose šalyse buvo tradicija kardinolui įšventinimo proga įteikti žiedą su ametistu, todėl šis akmuo dar yra vadinama vyskupų akmeniu. Žiede esantis ametistas simbolizuoja dvasingumą ir tyrumą. Ametistas švelnina net užkietėjusias sielas ir padeda geraširdžiams savo harmoningais virpesiais. Naudodami ametistą kaip akmenį, papuošalą arba dovaną kitiems asmenims, tai darykite su gerias ketinimais ir skaidriomis mintimis.

Pasak senovės išminčių, ametistas atnešdavo sėkmę medžioklėje, sportinėse rungtyse, išlygindavo smulkias raukšleles, naikindavo strazdanas, gydydavo nuo podagros. Nevaisingoms moterims šis akmuo padėdavo susilaukti motinystės džiaugsmo. Nuo mikčiojimo ametistą reikia nešiotis prie savęs 3, 7 ir 11 Mėnulio dieną. Jis suteikia savininkui kilnumo, meilės, gailestingumo, įteigia viltį, palaiko sveikatą. Jei turite slaptų „juodų” nuodėmingų, piktų minčių, ametistas padės jums atsikratyti visos sielos bjaurasties.

Ametistas suteikia ramybę, ypač jei kamuoja stresas, depresija, nepaaiškinamas liūdesys ar baimė. Netgi nedidukas ametisto kristalas sugeba pašalinti neigiamas emocijas, pakrauti mūsų būstą teigiama energija, sušvelninti likimo smūgius. Pastebėta, kad bet koks daiktas, padėtas šalia ametisto kristalo, apsivalo ir staigiai padidina savo energiją. Nedidukė ametisto drūza gali apvalyti ir pakrauti ant jos arba šalia padėtus papuošalus, vaistus, smilkalus, vaisius, daržoves, kruopas, saldainius. Ametistu pakrautas vanduo išvalo smulkiausius kapiliarus, detoksikuoja visą organizmą ir sustiprina kraują, gydo inkstus, tulžį ir kepenis, subalansuoja kraujospūdį, malšina nervinius galvos skausmus. Akmuo, padėtas po pagalve, teikia ramų miegą ir raiškius, spalvingus sapnus, nuveja košmarus, nors kai kuriems gali sukelti ir nemigą.

Ametistas spinduliuoja „moterišką” energiją, stiprinančią imuninę sistemą, gydančią nuo peršalimo, valančią kraują ir stimuliuojančią hipofizį bei kankorėžinę liauką. Šio brangakmenio piramidės, sferos ir obeliskai – dideli pagalbininkai medituojant ir astralinėse kelionėse. Jis puikiai dera su rožiniu kvarcu -ametistas ramina emocijas, o rožinis kvarcas atskleidžia širdžiai tiesos, grožio ir meilės paslaptis. Beje, jų spalvos puikiai dera vėriniuose, apyrankėse ir auskaruose.

Ametistas padeda atsikratyti praeities ir jos šmėklų, skatina kuklumą ir filantropiją, grūdina sielą ir švelnina žmogaus prigimtį. Jei jūs intuityviai pasirinksite šį akmenį, vadinasi, jau laikas keistis ir eiti nauju keliu.

Picture
Graikai tikėjo, kad ametistas – svarbus ginklas kovoje prieš girtuoklystę. Senovės Egipte ametistas turėjo saugoti nuo nerimo bei kerėjimo. Tibete ametistas laikomas šventuoju Budos akmeniu. Ametisto karoliukus naudojo senovės anglo saksai. Ametistas minimas Biblijoje, kaip vienas iš Aarono vėrinio akmenų, jis simbolizuoja Dano giminę. Katalikų bažnyčioje ametisto žiedus nešioja vyskupai – jis simbolizuoja skaistumą, romumą Ametisto akmenų yra Britanijos karūnoje, juos mėgo Jekaterina II. Senovės indėnai vadino šį akmenį akmenų siela. Su ametistu siejamas evangelistas Matas bei angelas sargas Adnachielis.

Pagal 1672 metais Rusijos vienuolyne rastą aprašymą tai “aiškų protą duodantis ir geruose darbuose padedantis,...“ akmuo. XVI a Rusijoje šie mineralai buvo brangesni už rubinus. Carienės Irinos Godunovos karūnoje puikuojasi didžiulis ametistas apsuptas safyrų. Tais laikais tai buvo turtingųjų mineralas. Dėl savo spalvos ir magiškų savybių mėgiamas dvasininkų. Bažnytinių regalijų, rūbų puošyboje jam būdavo atiduodama pirmenybė. Maskvoje, Kremliaus saugyklose yra relikvinė evangelija, kurią puošia šie akmenys. Labai gražūs ametistai sudėti į Smolensko dievo motinos ikoną (1648m)

    Ametisto radimvietės išsibarsčiusios po visą pasaulį. Vienas iš stambiausių egzempliorių, 65kg mineralas, drauge su kvarcais rastas šiaurės Suomijoje. Anglijoje, istorijos muziejuje, saugomas 343karatų ovalas, kurio spalva laikoma ametisto etalonu.

    Senovės Šumerų aprašymuose akmuo buvo laikomas magiškiausiu iš visų mineralų, labiausiai tinkamų meditacijai. Įvaldę šio akmens galias senovės magai sėkmingai gydydavo psichikos ligas, padėdavo atgauti atmintį, sielos ramybę, lengvai susitaikyti su praradimais. Ametistas sako: “atiduokite viską, kad pasiimtumėte dar daugiau“. Žinoma, turima galvoje dvasinės vertybės. Manoma, kad šis akmuo parodo, kiek nedaug sugebėjimų įvaldžiusi  žmonija ir kad žmogaus proto galimybės beribės. Šie pastebėjimai buvo rasti iššifravus  senovės šumerų molines lenteles. Jas tyrinėjęs anglų archeologas Berdy rado daugybę perspėjimų ir apie tai, kad su šio akmens jėga susidūręs neišmanantis žmogus, gali prisidaryti daug žalos, o save gydyti ir kitiems padėti turi teisę tik žyniai.

     O liaudyje sklando legendos ir linksmos istorijos apie nuviliotus jaunikius ir paveržtas žmonas. Buvo sakoma, kad norint prisivilioti sau patikusį mylimąjį - dovanok jam ametistą. Ištekėjusioms moterims buvo rekomenduojama nepriimti šio akmens dovanų, kad nepatektum į pinkles ir nepaliktum savo vyro. Negalinčioms pastoti rekomenduota gerti vandenį, kuriame per naktį stovėjo ametistas.

      Papuošaluose derinamas su kalnų krištolu bei rožiniu kvarcu, kurie pabrėžia ametisto taurumą. Ypatingai gražūs šie mineralai vakariniame apšvietime – persiliejantys rausvai bordo atspalviais. Nešiojant su pertraukomis - gerina miegą, padeda atsikratyti sunkių minčių, grynina sielą. Visa tai jaunina, lygina raukšles, padeda būti žvaliam. Tai meilės –taikos ir išminties akmuo.  

     Lekiantis šuoliais šiuolaikinis pasaulis baugina ir vargina begaliniu informacijos srautu. Nesugebantis  greitai atsirinkti, ko jam reikia, žmogus pasimeta, jaučia nuovargį. Sunkumas, slogutis, apatija – nuolatiniai šių dienų palydovai. Štai tada, kaip sako senieji išminčiai, ametistas moko: sustok, tau šito nereikia? Pagalvok – gal  tau netinka? Pailsėk, pasidžiauk šia diena, gamta, savo vaikais, šeima, aplankyk draugus. Nuolatiniai primindamas apie pusiausvyrą šis mineralas nenuilstamai dirba savo darbą.

      Senovėje manyta, kad tose vietovėse kur randami šie mineralai, susidaro labai palankūs žmogui energetikos srautai, geras klimatas, gera aura. Išminčiai sako, kad ametistas valdo vėjų energiją, stiprina dvasines ir kūrybines galias. Tinka oro ženklams ir žmonėms dirbantiems kūrybinį, protinį darbą, padeda rikiuoti mintis, rasti atsakymus į sunkius klausimus.

       Nepriekaištingai nušlifuotas mineralas - puikiai atspindi šviesą. Ypač populiarūs šiuo metu yra Uralo ametistai, kaip ir kiti kvarcai  pasižymintys aukšta kokybe. 10 – 20 karatų egzemplioriai  yra madingi -  mėgstami juvelyrų  dėl savo  nuostabių atspalvių.


Picture
Legenda
Beprotiškai pamilo vyno ir linksmybių dievas Dionisas nimfą Ametisę, bet gražuolė visai nesižavėjo amžinai kauštelėjusiu gerbėju, nes mylėjo piemenėlį Sirikosą. Supykęs, kad ji drįso atstumti patį dievą, Dionisas puolė vaikytis Ametisę po pievas ir miškus. Vargšė pasijuto netenkanti jėgų ir pagauta nevilties ėmė melsti medžioklės deivę Artemidę pagalbos. Vos tik Dionisas pasivijęs nimfą norėjo surakinti savo glėbyje, ji pavirto šalta violetine šviesa žaižaruojančiu akmeniu, kuris jos garbei pavadintas ametistu. Kad primintų puikiosios nimfos atstumtą vyno ir linksmybių dievą, Artemidė suteikė šiam akmeniui galią saugoti nuo girtuokliavimo ir apsvaigimo. Geriantysis iš taurės, papuoštos ametistu, arba mūvintis žiedą su šiuo brangakmeniu gali nebijoti, kad pasigers arba nuo vyno aptemus protui ir atsirišus liežuviui išplepės kokias nors paslaptis.

parengta pagal: http://lt.wikipedia.org/wiki/Ametistas, http://turkis.lt/ametistas, http://www.freewebs.com/pusbrangiai-akmenys/ametistas.html, http://www.almagems.lt/index.php?option=com_phocagallery&view=category&id=20&Itemid=103, http://www.horoskopai.lt/akmenys/ametistas/

 
 
Nemažai pradėjau domėtis siuvinėjimu biseriu ir šiuo metu išbandau šią techniką, todėl šįkart papasakosiu kaip išsiuvinėti padėkliuką kavos/arbatos puodeliui.

Reikės:
*Medžiagos siuvinėjimui (idealiausiai tinka Aida 14, taip pat stora lininė medžiaga)
*Įvairių spalvų biserio (gražiau su 10-11nr)
*Adatos skirtos verti biserį
*Nymo siūlų arba valo (0,15-0,20mm)
*Filco nugarėlei ~2mm (tinka oda, zomšas)
*Tekstilinių klijų
*Popieriaus lapo
*Pieštuko

Visų pirma reikėtų apgalvoti padėkliuko spalvas ir raštus. Prie ko jį derinsite – prie puodelio, indų, prie virtuvės spalvų, tapetų, o gal užuolaidų. Galima daryti ir šventinius padėkliukus – Kalėdoms, Naujiems metams, Vėlykoms. Mano atveju padėkliukas spalvų atžvilgiu buvo derintas prie puodelio.

Nusibrėžkite  kvadratą 12x12cm ant popieriaus, kraštuose palikite po 1cm ir nusipieškite eskizą, apgalvokite kokiu biseriu siuvinėsite. Jo dydis turėtų būti vienodas, kad puodelis nesikraipytų ir tvirtai stovėtų jį padėjus. Paįvairinimui galima didensius karoliukus siųti šonuose.

Pagal eskizą iškirpkite iš medžiagos kvadratą ir užlenkę po 1 cm iš kraštų atsiųkite, kad medžiaga neirtų. Tada nusipieškite visas detales ant  medžiagos. Atkreipkite dėmesį, kad išsiuvinėjus biseriu linijos tampa storesnės.

Pradėti siuvinėti reikia pagal linijas, kurias nusipiešėte, išsiuvinėti kontūrus. Karoliukus nebūtina siuvinėti po vieną, galima po du, tačiau biseris itin gražiai sugula siuvinėjant po vieną karoliuką atskirai. Išsiuvinėjus vieną liniją, reikėtų per juos visus perkišti siūla, tik tada karoliukai sugula į vieną gražią eilutę. 
Kai tai padarysite galima pradėti siuvinėti foną bei įvairių detalių vidų. Siuvinėjant svarbu, kad karoliukai turėtų kryptį. Galima siuvinėti nuo vieno šono iki kito (kaip dešinėje pusėje) arba siuvinėti pagal konturų linijas (kaip kairėje pusėje). Svarbiausia nepamiršti perkišti siūlu per kiekvieną eilę, kad karoliukai gultu lygiai.
Geriausia siuvinėti su japonišku biseriu – jis kokybiškiausias. Mažiau kokybiškas, bet irgi pakankamai lygus čekiškas biseris. Prasčiausias kiniškas – karoliukai itin nevienodi.

Siuvinėjant reiktų stengtis nepertempti siūlo, kad medžiaga nesiriestų ir nesideformuotų forma.
Baigus siuvinėti, blogąją padėkliuko pusę reikia ištepti klijais ir tada apvertus prispausti prie filco. Tada gerai paspausti padėkliuką, kad klijai pasiskirstytų tolygiai. Kai išdžius klijai, atsargiai apkirpkite filcą pagal padėkliuko kraštą. Tada apsiuvinėkite kraštus. Aš siuvinėjau raštu „picot edge“.
Taip pat galimi krašto apsiuvimo variantai patiekti fotografijoje. Nemažai padirbėjus ir perpratus techniką galima leisti fantazijai pasireikšti ir prigalvoti įvairiausių kraštelių apsiuvinėjimo būdų.
Blogoji padėkliuko pusė turėtų atrodyti taip.
Padėkliukas baigtas, galima išsivirti arbatos/kavos :)
 
 

Kadangi jau rašiau apie riešines, jų istoriją ir pateikiau pradžiamokslį, tai šįkart surinkau pluoštą riešinių schemų ir nuotraukų.
Riešinių raštais dalinasi Ieva Rutavičienė http://riesinestau.lt/
 
 
Picture
Riešinės yra mezgamos dviem virbalais (karoliukai įmezgami), po to susiuvamos. Iš tiesų riešinių mezgimas nėra sudėtingas, o labiau įgudus – išties paprastas. Neskubėdamos riešinių porą nusimegsite per dvi savaites, įgudus labiau ir skiriant tam daugiau laiko – savaitę.

Riešinės mezgamos plonyčiais virbalais iš plonų siūlų pvz. angoros plonos vilnelės ir t.t. Kuo darbas gaunasi kietesnis, tvirtesnis tuo laikomas kokybiškesniu ir profesionalesniu.


Reikės:
  • Trumpų metalinių 1,25 dydžio virbalų
  • Vilnonių siūlų (vilnoniai tinkamiausi, nes toks mezginys geriau atlaiko tampymą). Siūlai riešinėms turi būti gana ploni. Sunku aprašyti tą plonumą, tačiau jis neturi būti nei per plonas (tuomet mezginys bus per skystas), nei per storas (riešinė išeis grubesnė, mažiau subtili). Geriausia 75proc. vilnos arba net 100proc.
  • Karoliukų. Gražiausia su smulkiu čekišku biseriu.
  • Mažo indelio, į kurį susipilsite karoliukus prieš juos verdamos ant siūlo.
  • Specialios adatos karoliukams suverti.
  • Plono siuvimo siūlo.
  • Klijų (patartina naudoti tekstilei arba avalynei klijuoti skirtus klijus).
  • Vąšelio maža galvute. Bus reikalingas, jei netyčia paleisit akį.
  • Storos adatos baigtam mezginiui susiūti.
  • Rašto/ schemos, kaip norėsite išdėstyti karoliukus
  • Kantrybės ir atidumo (!)
Raštas
Riešinių raštas dažniausiai būna pasikartojančio motyvo. Riešinė yra mezgama ripsu, t. y. visada gerosiomis akimis. Taip mezgant eilės viena šalia kitos sugula savotišku armonikos principu, vienos iškilusios, kitos įdubusios. 
Jei  mezgant į pabaigą lieka viena kita eilė viršaus, per daug nesukite galvos. Riešinės gali būti labiau prigludusios arba laisvesnės, todėl plius minus viena dvi eilės didelio skirtumo riešinės apimčiai neturės.

Karoliukų vėrimas
Kai išsirinkote raštą, suskaičiuokite, kiek vienai riešinei numegzti reikės karoliukų. Aš karoliukų neskaičiuoju, tiesiog prisiveriu jų itin daug. Karoliukus susipilu į plastikinį stiklainio dangtelį. Karoliukų reikia įsipilti daug, su kaupu, tuomet bus paprasta vienu judesiu adata užkabinti kelis karoliukus. Jei kiekvieną karoliuką ant adatos kabinsit atskiru judesiu, vėrimas labai užtruks.

Veriami karoliukai taip: prie vilnonio siūlo galo priklijuojamas plonas siuvimo siūlas (sujungimo vieta turi būti glotni. Stumkite karoliukus pro šią vietą itin atsargiai), įverkite ploną siūlą į adatą ir imkite verti karoliukus. Kažkiek karoliukų suvėrus ant plonojo siūlo, perstumkite ant vilnonio.

Galimas ir kitas karoliukų vėrimo būdas. Įverti dvigubą siūlą į adatą ir tada per  plonojo siūlo kilpelę įverti vilnonį siūlą ir taip perstūmti biserį.
Picture
Suvertus karoliukus skaičiuojame taip – pirmus šimtą suskaičiuojame ir pagal juos išmatuojame likusią dalį. Vienai riešinei gali pakakti 200-300, o sudėtingesniems raštams gali prireikti iki 1200-1500 karoliukų.

Mezgant riešinę spalvotų karoliukų raštais, karoliukai yra suveriami ant pagalbinio siūlo tiksliai pagal mezgimo raštą ir po to perstumiami ant mezgimo siūlo.

Mezgimas
Riešinės dažniausiai mezgamos užmetus 50–55 akis (jei raštas smulkesnis 40). Akys užmetamos ant kartu sudėtų abiejų virbalų.

Pirmą eilę išmezgu be karoliukų – ši eilė bus reikalinga susiuvant riešinę. Jei joje bus karoliukų, jie susiuvant mezginio kraštus pasislėps siūlėje. 

Mezgama visą laiką geromis akimis. Mezgama gana tampriai, bet neperspauskit. Mezginys neturi būti lyg priaugęs prie virbalo (taip, kad per jėgą jį reikėtų stumdyti) – bus labai sunku megzti. Mezgant akys turi gana lengvai nuslysti nuo virbalo.
Kai mezgant riešinės geroji pusė (t. y. su karoliukais) yra atsukta į jus, išmezgate eilę be karoliukų, kai mezginį apsukate ir į jus „žiūri“ blogoji pusė, tuomet pagal raštą įmezginėjate karoliukus. 

Įmezgama paprastai – pristumiate karoliuką prie jau išmegztos akies (t. y. paskutinės ant dešinio virbalo) ir išmezgate sekančią mezginio akį. Karoliukas atsiduria tarp dviejų akių. 
Užbaigiama riešinė parastai – dvi akys (pradedant pirmąja) sumezgamos į vieną, išmegztoji perkliama atgal ant kairiojo virbalo ir procesas kartojamas tol, kol lieka vienintelė akis. Tuomet siūlą nukerpate  ir jį ištraukite pro paskutinę akį.

Siuvimas
Riešinė susiuvama iš gerosios pusės (nors aš riešines siuvu iš blogosios pusės) Siuvant reikia stengtis, kad raštas abipus siūlės gražiai sutaptų. Susiuvami kraštai užkabinant skersinį siūlą tarp kraštinės ir tolesnės eilių. Siūlas kiek patempiamas, kad pasislėptų, abu mezginio kraštai gerai priglustų vienas prie kito ir susidarytų vidinė siūlė. Kruopščiai susiuvus siūlė mažai matoma.

Riešinę taip pat galima susagstyti išilgai riešo mažų sagučių eile. Apatinį riešinės kraštą papildomai apnėrus vąšeliu karoliukų lankeliais, ji bus tik puošnesnė.

Mielai pakonsultuosiu ir padėsiu. Visus klausimus ir pastabas rašykite komentaruose - bendraukime!

Parengta pagal:  http://penelopiuklubas.lt/puslapio_svecias/jovitos-patarimai-riesines-zalioms/; Irena Felomena Juškienė "Riešinės"